MONTAVIMAS VERSLO KLIENTAMS

Projektuojant ir įrengiant buitinių nuotėkų valymo įrenginius komerciniuose objektuose galioja tie patys pagrindiniai principai, kaip ir privačiuose namuose. Priklausomai nuo objekto specifikos keičiasi planuojami nuotėkų kiekiai ir atitinkamai parenkami sprendimai, kad valymo įrenginiai spėtų valyti vandenį ir tai darytų kokybiškai.
Projektuotojai nustato būsimų nuotėkų kiekius. Biurų pastatuose numatoma, jog vienas darbuotojas per parą į nuotėkas nuleis 90 litrų panaudoto vandens. Komercinės paskirties objektuose, kur vandens vartojimas pasiskirsto netolygiai, tenka statyti rezervuarus, kur nuotėkos kaupiamos, kitaip tariant – išlyginamąsias talpas. Vėliau iš jų vanduo dalimis patenka į valymo įrengimus ir yra išvalomas. Paprastai tas aktualu kaimo turizmo sodyboms, kai savaitgaliais naudojama ypač daug vandens. Jei įrenginys turi išlyginamąją talpą, jis gali būti subalansuotas valyti mažesnius kiekius, pagal normas, numatytas mažesniam vartotojų skaičiui, nei jų bus iš tikrųjų.
Ne visi gamintojai turi išlyginamąsias talpas. Mes padedame rasti tinkamą variantą, patariame, koks sprendimas geriausiai tinka konkrečioje situacijoje, užtikrina, kad vanduo bus išvalytas kokybiškai, įrenginiu bus patogu naudotis, o lėšos nuotėkų sutvarkymui bus panaudotos racionaliai.

Lietaus vienodai lyja ir ant individualių, ir ant komercinių pastatų bei jų kiemų. Komerciniuose objektuose, jų kiemuose paprastai būna daugiau kietųjų dangų – išasfaltuota važiuojamoji dalis, trinkelėmis iškloti takai, poilsio zonos. Taigi ir vandens, kuris neturi kur natūraliai susigerti, susikaupia daugiau, todėl įrengiant lietaus nuotėkų kolektorių komerciniuose objektuose tenka statyti daugiau šulinių, po žeme nuteisti daugiau vamzdžių, kuriais jis suteka į paruoštas talpas.
Jei kieme telkšo balos, šlampa ne tik darbuotojų bei svečių ar klientų kojos. Vanduo galinga jėga iš lėto gadina statinius, nekilnojamąjį turtą.
Kreipkitės, padėsime jį išsaugoti ilgam.

Tose vietose, kur nuo automobilių išteka bet kokie skysčiai, tarp jų ir vanduo po plovimo, reikalingas naftos atliekų surinkimas. Tai automobilių parkavimo aikštelės, auto servisai, plovyklos ir pan.
Kiekvienas lašas naftos produktų kenkia aplinkai ir daro žalą gamtai. Didžiausias pavojus yra tas, kad šie produktai nesunkiai patenka į netoliese esančius geriamojo vandens šaltinius, šulinius ar vandens gręžinius. Žemės gruntas yra pats geriausias filtras, per kurį nusifiltruoja naftos teršalai, tačiau tam reikia net 40 m. gylio. Šuliniai paprastai būna ne taip giliai. Už neatsakingą elgesį su naftos produktų atliekomis gresia ne tik gyvenimas užterštoje aplinkoje, bet ir nemenkos baudos.
Naftos produktais užteršto vandens valymo įrengimų efektyvumas skaičiuojamas pagal tai, kiek litrų vandens per juos prateka per sekundę. Nufiltruoti naftos produktai lieka gaudyklėje. Asenizatoriai juos surenka ir išveža utilizuoti į tam skirtas vietas.
Deja, daugelis mažų automobilių servisų, įsikūrusių garažėliuose, prie namų, tokių valymo įrenginių neturi. Tepalai, sumišę su vandeniu, laisvai teka per kiemą, pamažu susigerdami į gruntą. Šeimininkai, neįsirengę naftos atliekų kolektoriaus, džiaugiasi sutaupę pinigų, bet nepagalvoja, kad per šulinio ar gręžinio vandenį nuodija save ir savo šeimą.
Pastatų, kuriuose randasi naftos atliekos, kiemus būtina iškloti betono danga. Užteršto vandens nubėgimui joje formuojami latakai, nukreipiantys jį pro naftos produktų gaudykles į lietaus nuotėkas.

Kodėl reikia surinkti riebalus iš vandens nuotekų? Priežastis labai paprasta. Vandens valymo įrenginių bakterijoms riebalai nėra maistas, todėl jie neperdirbti kaupiasi ir genda. O gesdami riebalai skleidžia nemalonų kvapą – smirda, ir patikėkite – daug labiau, nei kitos nuotėkos! Čia galima tik retoriškai paklausti: ar kam nors patinka gyventi smarvėje?
Riebalų atliekų surinkimas iš vandens pagrįstas tokiu pat principu, kaip ir naftos produktų. Jos efektyvumas taip pat nustatomas pagal tai, kiek litrų vandens jame nufiltruojama per sekundę. Paprastai projektuotojai apskaičiuoja, kokio dydžio riebalų gaudyklė yra reikalinga kiekvienu konkrečiu atveju.
Vanduo su riebalais iš indų plovimo mašinų, virtuvės praustuvų iš pastato vamzdžiu nukreipiamas į riebalų išgaudymui skirtą talpyklą. Į ją neturi patekti nei lietaus, nei kanalizacijos nuotėkos. Praėjęs pro riebalų gaudyklę vanduo nukreipiamas į bendras nuotėkas.
Komercinės paskirties pastatuose, kavinėse, restoranuose, viešbučiuose riebalų gaudyklės yra būtinos. Yra tekę matyti, kai šeimininkai įsirengia vandens valymo įrengimus, bet, taupydami lėšas, nepastato riebalų gaudyklės. Netrukus kilusi smarvė primena seną liaudies patarlę – „Šykštus moka du kartus!” Įrengti riebalų gaudyklę, kai jau visa nuotėkų surinkimo sistema sumontuota, kainuoja papildomai ir laiko, ir pinigų.
Smarvė – ne vienintelė problema. Karštas vanduo su riebalais atvėsta maždaug už 30 vamzdyno metrų. Jei kartu buvo pilti kavos tirščiai, kitos maisto atliekos, kartu su riebalais jos, prilipdamos prie vamzdžių sienelių, formuoja tobulą kamštį!
Kavos tirščiai patys savaime nėra blogis, nubėgtų kaip smėlis, tačiau jų mišinys su riebalais tampa tvirta statybine medžiaga, kuri užakina nuotėkų vamzdyną.
Individualiuose namuose riebalų gaudyklės paprastai nestatomos, nes jų atliekų yra mažiau. Tačiau ir nedidelės riebalų sankaupos gali pridaryti problemų, todėl patartina daug jų nepilti į kanalizaciją. Ir visiškai negalima pilti į nuotėkas jokių panaudotų aliejų! Yra įmonės, kurios juos superka ir vėliau naudoja biokuro gamybai.